Sustojęs vidury plikų laukų keleivis,
Naktim ieškojęs saulės, o dienom žvaigždžių,
(Dangaus skliaute įrėmintas laukimas kreivas.)
Ir vėl pradės kelionę nuo pradžių.
Gamtos tuštybę perskaitęs savim,
Tapytą tūkstančiais pajuodusių teptukų,
Be proto geidžia mintimi pavirst
Ir rasti tai, kas būtų, jei nebūtų
Aušros, nutįsusios po tavo langu,
Lakios dienos, nuskriejusios gatve,
Ir vakaro, kuris ant medžių rangos,
Nakties, paklydusios mieguistam ramume.