Seneliui
Prisvilusiu alsavimu pakvipo
Jo balsas, lietumi nuėjęs
Paklausit, kas gi jam čia atsitiko?
Nelaimei, dabartim prigėręs...
Ir kas nuo šiol skaitys iš jojo lūpų
Pakvietimus į neužgęstantį mylėjimą,
Ir kas priglaus tarp ąžuolo delnų
Prakartusį gyvenimo dūlėjimą.
Ir kas...? Tegul užlieja spinduliai
Jo atvaizdą įstrigusį tarp stiklo,
Tegul nebdulka švyturio keliai
Kolei surasiu pėdsaką į tiltą.