Burtų mokykla

Kas rytą pagriebęs kuprinę
Su knygom
Keliauju į seną
Ir mielą mokyklą.

Nežinau kaip nutiko,
Kad šiandien ryte
Mokinių autobusas
Paklydo miške.

Ir varge, koks rūkas
Pakilo staiga!
Nematyti nei kojų
Tamsu kaip maiše!

Tik štai žiburėlį
Bespingsant matau
Ton pusėn patraukęs
Daug vaikų sutikau.

Išnyra iš rūko
      Keisti pastatai
      Bokštai, bokšteliai
      Raudoni stogai...

      Virš durų raižytų –
      Pajuodus lenta,
      O ten užrašyta:
      „Raganių ir burtų šita mokykla“.

Baltabarzdis senolis
Sutinka vaikus
Šypsodamas veda
Susodina visus.

Ant kilimo skrenda
Senutė miela
Ir katiną juodą
Ji glosto ranka:

„Išmokysiu jus
Paskaityti iš pėdų
Kur išskrenda paukščiai,
Ką sako pelėda,

Kokie augalai greitai
Slogą pagydys
Ir burtų tokių,
Kad neimtų pavydas“...

Dar daug ką senolė
Norėjo sakyti, tik...
Staiga pabudau,
O varge, jau rytas!

Tikras vasaros rytas!
Pamokų juk nebus,
Atostogoms vasaros
Išleido vaikus!