.../8

O kartais taip norisi...
Rodos viską atiduotum jei tik pavyktų suvokti
priežastį savęs, pasaulio, kitų.

Prisišlieji prie šalto mūro sienos.
Vos tik prieš akimirksnį manei esąs,
gal būsiąs...

Ir užmerki akis,
tokias savas, jog pajunti —
noris mirti!..

Pamiršti, jog čia ne tu,
jog nebuvai,
o gal akimirksnį?!

Pamažu pabundi su žinojimu,
Bet ne savy ir gal ne kituose, ne atminty.
Tiesiog tarpsti savoj pilkoj būty,
ir nieko nebesupranti,

Bet argi buvo laikas suvokimo?!

Jei buvo,
tai labai trumpai...
Nepajutai nei virpulio, nei nevilties
gal tik menkutę kaltę.

(2004 m. lapkritis 25 d.)