Piešinys

Kai buvau maža, maža mergytė,
Aš norėjau dailininke būt:
Man patikdavo teplioti ir tapyti:
Ant lubų, ant sienų ir grindų.

Ant lubų piešiau aš kartą saulę,
Su auksiniais varvančiais dažais,
Ir atrodė – šviečia mano saulė,
Taško žemę savo spinduliais.

Aš ant sienų nupiešiau daug medžių,
Iš pradžių piešiau žalius, žalius,
Bet, deja, dažų man neužteko,
Teko piešt pageltusius medžius.

Po medžiu aš nupiešiau suolelį:
O po to ant jo pasodinau
Susikūprinusį seną senį,
Kas jis buvo, šiandien nežinau.

Ant grindų aš ežerą išliejau,
Melsvą, melsvą, su baltom bangom:
Ir tada pati nusistebėjau,
Kaip man gera žaisti su spalvom.

Liūdna šiandien – perdažysim sienas:
Ir neliks to parko su seniu,
Ir neliks tos varvančios saulytės,
Ir neliks vaikystės piešinių.