Interpretuojant veidą-
akys nematančios žemėlapyje upės gyvos,
nosis įlindus į čiaudančius, gurmaniškus rėmus,
lūpos liečiančios veidrodžio gėdą,
ausys išgirdusios gedulingo laiko šnipštą.
Kūno interpretuoti nedrįsau
bijojau rankų nusvirusių,
šaukiančių prašau,
nelieskim kojų skęstančių
mirusios ugnies baloje.
Analizuoti vidų buvo per sunku.
Tablečių susuktų į žolę išgėriau,
kad išplėščiau širdį interpretuotą milijonų skiemenų
nuo A iki Ž.