Pasąmonėj sužviegia mašinos stabdžiai.
Paranojiškas žvilgsnis, be atspindžio veidrodyje.
Sulėtintai krenta cigaretė ant kilimo laužyta trajektorija.
Naktiniai drugeliai išpampsta ir sprogsta į tūkstančius sidabrinių lašelių.
[rytas bus rasotas ir šaltas/ kažkas norės išvemti savo likimą]
Tu laikai mane už rankos. Mes stovim nugaras surėmę į sieną, atlošę galvas, suglaudę kojas, ištiesę rankas. Tokie abejingi ir tobulai gražūs…
Skamba telefonas nuojautos pavidalu.
Cigaretė pagaliau paliečia kilimą, dar ridinėjasi truputį.
Brūžt brūžt automobilio valytuvai per lietų, o priekinis ratas nuo smūgio nuskriejęs į pievos vidurį, kur greitai nusileis rasa.
[rytas bus rasotas ir šaltas/ kažkas norės išvemti savo pasmerkimą]
Tamsių, ligotų vaizduočių kūriniai iššoks iš smegeninės, baltų seselių, STOP linijos ir sirenų kauksmo pavidalu.
Stoviu prie sienos atlošusi galvą, suglaudusi kojas, suspaudusi rankoje Tavo šiltą šypseną, užkritusią ant akių sruogą, nuplyšusius džinsus, žodžius, per pečius permestą gitarą, naktines mūsų aistras, diplomą, rudų akių velniukus <…>
Suleidimai, įvaržos, tarpai – mane tampo veržia ir spaudžia.
Skamba telefonas, telefono pavidalu.
-alio, alio… a… hm… bla-bla…
PYYYP… pyyyp… pyyyp…
Šįkart ne balta seselė, ne beveidis policininkas, ne avarijos liudininkas…
Šįkart nereikės atpažinti…
[o rytas bus saulėtas ir šiltas/ bet kažkas vėl norės išvemti savo prakeikimą]