Eilėraštis proza

Pajūryje ant kalno iš samanų, kur dangsto pušų šaknis, auga gėlė – balta, rami gėlė. Saulei tekant ji stiebias į rytus, vidudienį stovi tiesi ir aukštyn žiūri, vakarop susiglaudžia baltosios taurės švelnieji lapelyčiai – budi ir klausos.
  Klausos, kaip vėjas jūrą ir pušyną kalbina, kaip grūmoja perkūnas atkakliai vandenų karalienei.
  Klausos, ką čiauškia kregždės iš dausų parskridusios. O gal atrėmė šaknį į vaidilutės pelenus, kur ilsis kalno viduryje, ir pelenų pasakos klausos baltoji gėlė.
  Balta rami gėlė saulei tekant stiebias į rytus, vidudienį stovi tiesi ir aukštyn žiūri, vakarop susiglaudžia baltosios taurės švelnieji lapelyčiai – budi ir klausos.
  Pušyno ir jūros sutartinės klausos – pelenų pasakos.