Kontempliacija arba nulis romantikos

Kas vakarą prieš
sutemas
palangėm mano
tavo rieda
liūdesio vagonai
Į spingsinčias
šviesas koktumas
nebesutelpa
įsižiebia ir gęsta
dūsta kosti monais
pabėgt bandydamas
pats nuo savęs
Miunchauzeno matyt
prieš miegą prisiskaitęs
kaminkrėtystės neišmokęs
pagrindų
sudrumsčia protą
nuosėdų nevalo
palieka išsipurtyti
patiems Pelenių
amžius sako
jau praėjęs

Gal turit kas
paskolinti dumples
neterminuotam laikui
kaip dabar madinga
veiksmažodžių prisikaupė
per daug o
matot gal
keiksmažodžių
Neužderėjo žirniai šiemet
nėr kaip bert į
sieną o nei
kaimynui pernai
vasarą žaltys apkurto

Užtat susėdę žiūrim
rieda
liūdesio vagonai
stogais palangėm
mano tavo guoliu
koks
skirtumas mes jų
nebeskaičiuojam
net
neverčiam
nuo bėgių įstatymas
juk draudžia
prievartą naudot