Pabaigos pelėsis

Nebežiūrėk į mane,
Vienu mirksniu žvilgsnio pelenus nupūsk.
Kai aš delnais plekšnosiu upei per veidą,
Bandydama jos tėkmei žadą sugrąžint.

Šiurkščius delnus kumštin sugniaužę,
Stovim stulpais, lyg netyčia susitikę.
Ir bandom banalia tyla,
Nuplauti kaukes vienas kitam nuo veido.

Nebelieka romantikos. Stovint
Akimirką be noro paskraidint frazes.
Mūsų galiojimo laikas baigiasi – liko minutė.
Tai supras tik nenuviltas rytas išaušęs per
dvi dienas po to. Nepaliestas ir nesugadintas
Pabaigos pelėsio.