Metamorfozė

Su šypsena dangaus - žvėries pavidalu,
tolybėj netekties, įaugus pirštams,
atsiveriu nakty ir vėl užsiveriu
paparčiu, vilkdalgiu, alyva - ir numirštu.

Plėnim lauže užgesus, vilko pėda,
neužmirštuolėm akyse pražystu,
vilnim švelnia nuriedu ir atriedu,
sužėriu lankose žaltvykslėm.

Rasa blakstienų glostoma iš naujo
šypsniu vilties saulėgrįžoj nutolstu,
blausiu žvilgsniu, nulaisčius lašą kraujo,
savim tampu ir amžiumi pralobstu...