Rudens pradžios akimirka

Kol vandens prisigėręs ruduo
kuria tylią akustiką gatvėse,
išprašau akimirkų nešlamėti pirmas,
o gal po kaštonu mus kristi po du.

Niekas netapo tokio rudens
pro arkų plyšius pamatyto,
bet tas niekas vis bando
prakalbint paukščius -
lizduose randa miegančią tylą.

Po skėčiu beveik
primerktai aš stebiuos,
kokią rudenio žalio preliudiją
suradau, nors, nepyk,
iki šiol nežinau, kaip nuvyt
šitą dangų akimirkai.