Avytė vieniša nuo kalno žvelgia:
- Taip gera atsilikt nuo kaimenės - galvoja
Žali laukai, voratinkliai žydri rugsėju verkia.
Avytė vieniša nuo kalno žvelgia,
Nenori net matyt, kaip jai mojuoju.
Gėlelėmis iš lėto gelsvas šaltis beldžias.
Avytė vieniša nuo kalno žvelgia:
- Taip gera atsilikt nuo kaimenės - galvoja...