dviejų tūrių moterys

tetraedras mane suėdė savo katedromis
tetra- alkani mes prašalaičiai - pakuotėse
paklupstomis paimk šonkaulį dar sykį
perlaužk perpus - vienos nebeužtenka

moters teatro laisvadienių seilėtekiais

tokie skvarbūs prisilietimai ne tavo mano -
kūdikio aukštielninko einančio ežero riba
ėdesio žvejams spyriais į valties dugnus
kai caksi plūdės lauk iš odos skiaučių

klijuojdamos po žvyną pildantį tinklainę

alkani alkstantys atsiranda laiko skirtumui
sumai* - stovėjimui į grindis iki kelių įbridus
ir jokio ženklo prieš įsikniaubiant į dugną
paimk šonkaulį dar sykį perlaužk perpus

subesk į abu plaučius šniokščiančiai jūroje 






*čia, gali būti ir vidudienio mišios