paprastas

šiandien aš toks paprastas toks
kokiu vakar norėjau būti, o
rytoj miegas atims
drabužius, lovą ir dantų šepetėlį —
išsiųs su tavim paklajoti
po industrijos džiungles
ir gal tapsim dviem moderniais Robinzonais.

visus metų laikus prakalbėjęs,
vesiu tave —
(ką tu, altoriaus nepastačiau ir nestatysiu!)
per vasarų snaigėm nuklotus sodus
ir taip — juos juodos, čia
tik asfaltas, kriauklėm klotas, šviesus.
akys tavo nesupranta šito medžio —
prunus serotina ir šneka lotyniškai,
o atrodo, kad nebylys ir nemoka solfedžio;
jis toks paprastas toks,
prie prabangos nepratęs.

šiandien aš toks paprastas toks,
o vakar piršlį ant manęs korė
rytoj nuvirsiu, ir aš — žmogžudys.