Ryte atsibudes Rūncia (toks buvo katino verdas) pradėjo skanumynų šiukšlių konteineryje. Subėgo jo draugai katinėliai, ir irgi pradėjo ieškoti palikto gardaus kasnelio. Papusryčiavęs Rūncia iššoko iš konteinerio, pasirąžė, ir nukeliavo link jo draugo Pūkio namo. Pūkis gyveno gražiame, prabangiame name. Rūncia pribėgo prie lango, pabeldė į jį savo aštriu nageliu, ir langas prasivėrė. Už jo stovėjo storas pūkuotas katinas. Pūkis iššoko pro langa, ir nušokavo paskui Rūncia. Jie vaikščiojo po parką, ir draugavo su visomis sutiktomis katytėmis. Staiga prieš juos išdygo didelis šešėlis. Tai buvo žmogus. Jis rankoje laikė didelį tinklą. Rūncia pradėjo bėgti, o Pūkis paskui. Rūncia šiaip ne taip pabėgo, bet pūkis įsipainiojo į tinklą. Rūncia bėgo labai greitai, ir stengėsi neatsigręžt. Jis suprato, kad jo geriausią draugą sugavo, ir, kad jam bus kažkas blogai.
Jis pradėjo galvoti planą, kaip padėti Pūkiui pabėgti iš kalėjimo. Jis pamatė, kad Pūkį įmetė į nedidelį autobusiuką. Rūncia pasekė atobusiuką, ir atsirado prie didelio pastato ant kurio buvo parasyta: Gyvūnų prieglauda. Rūncia pamatė pravirą langą, ir įšoko pro jį vidun. Viduje buvo daug narvų, ir kažkoks žmogus laikydamas pūkį, rašė ant kažkokio popieriaus. Rūncia šoko ant žmogaus, ir suleido nagus. Žmogus pašokęs metė Pūkį, o Pūkis tuo pasinaudojęs šoko pro langą. Rūncia nukrito ant žemės, bet dar nespėjus normaliai atsistoti žmogus griebė jį, ir įmetė į narvą. Jis visaip bandė išsilaisvint, bet narvas buvo per stiprus.
Kitą dieną Rūncia atsibudęs pamatė pūkį sėdintį ant palangės. Pūkis šoko ant stalo. Ant stalo buvo didelis raudonas mygtukas. Pūkis kaip tik ant jo ir atsistojo. Visi narvai atsidarė, subėgo žmonės, bandė gaudyt, bet nekaip sekėsi. Rūncia su pūkiu šoko pro langa, Rūncia palydėjo Pūkį iki namų. Prie namų stovėjo pūkio šeimininkė. Ji atrodė labai nustebusi. Ji matė, kad jie geri draugai, ir jai labai patiko Rūncia. Ji paglostė Rūncią, ir nusivedė išpraust. Nuo tada Rūnciai nebereikėjo gyvent konteineryje. Jis gyveno su Pūkiu prabangiame name. Jie vis labiau draugavo, Rūncia susirado draugę, ir gražiai gyveno...