Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šiltą rugpjūčio pavakare, darydamos brydę pievoje per ganyklą ėjo dvi figūros.
Beveik vienodo ūgio, tik vienos pečiai platesni, eisena tiesesnė, o kita - žymiai smulkesnė, lieknesnė, bet jos eisena kampuota, žingsniai dideli. Abi rankose laikė po plastmasinį kibiriuką, šiek tiek pavargę nuo dienos darbų, bet draugiškai nusiteikę keliavo melžti karvių.
Jos - dvi draugės, kurias, jų pačių manymu suvedė pats likimas. Tarp jų - lygiai dešimties metų amžiaus skirtumas. Ir ką toji mažoji miestietė galėjo rasti šitiek metų už save vyresnėje moteryje? Atsakymo nė ji pati tikriausiai nežino, bet jas abi vieną prie kitos tarsi magnetas traukia. Vyresnioji, gimusi ir užaugusi kaime, anksti ištekėjusi ir sėkmingai susigadinusi gyvenimą dviejų vaikų motina, ir toji mažė, nė iš tolo nesvajojanti apie šeimą ir vaikus.
Einant per ganyklą, toli nuaidi jųdviejų juokas. Priėjusios vietą, jos be žodžių išsiskiria - viena eina pas vieną karvę, kita pas kitą. Po to veda girdyti. Ir visą tą laiką mažoji stebi savo draugę - gal jau pamelžė, o kartais ir pati jaučia jos žvilgsnį.
Pamelžusios ir pagirdžiusios karves, jos mėgsta išsitiesti žolėje ir pasvajoti. Paplepėti apie šį bei tą. Arba tiesiog kartu draugiškai patylėti. Kartais jos juokais susimuša, bet vyresnioji visada laimi. Ji mikliai parverčia tą mažę ant pievos, ir taip stipriai laiko jos rankas, kad toji nė pajudėt nevalioja.
- Tu gerai mušiesi, tik mūsų svorio kategorijos nelygios.. - kartais lyg guosdama sako didžioji.
- Bet jei norėčiau, suriesčiau kaipmat tave. Bet juk neimsiu spardytis ar su galva tau į smakrą daužyt, - atitaria toji.
- Neįveiktum vis tiek manęs.
- Įveikčiau, pamatytum.
Žodis po žodžio, ir jos vėl susikimba. Tai kvailą madą turi - muštis nei iš šio, nei iš to. Juokais juokais, o paskui ir nepastebėtų, kaip rimtai susimuštų, - pasakytų vyresniosios mama.
Raičiojasi po žolę, netyčia koja užkliudo vieną pieno kibirą ir, aišku, apverčia. Nustoja. Tiek vargo ir še tau - tuščias kibiras.
- Tu man auskarą išplėšei! - po kiek laiko papriekaištauja didžioji.
- O tu mano pieną paliejai. Man net rankas paskaudo melžiant, ir pasirodo, veltui vargau, - atsiliepia mažoji draugė.
Tylėdamos žiūri viena į kitą. Nežinia, ką abi galvoja. Vėliau vyresnioji prabyla:
- Jau antrą sidabrinį auskarą pamečiau. Ir dar dovanotą...
Mažoji pasiūlo:
- Nori, naujus nupirksiu?
- Nereikia...
Atsistoja ir pakyla eit. Mažoji eina paskui. Gaila auskaro, gaila pieno... Draugės gaila, liūdi dėl pamesto auskaro.
- O ką tu darytum, jei netyčia pamestum mane? - staiga paklausia vyresniosios.
- Apsidžiaugčiau, kad uodegos nebeturiu! - nusijuokusi atsako vyresnioji.
Mažosios akys iš pradžių padidėja, paskui užsimerkia ir ji tyliai pasako:
- Ko jau ko, bet šito niekada iš tavęs nesitikėjau. Ir nuleidžia galvą. Vienas dievas težino, ką ta mergaitė dabar jaučia savo širdelėje. Rankos nusvyra.. Taip įskaudinta ji dar niekuomet nebuvo.
- Taigi pajuokavau! - vis dar juokdamasi taria jai draugė. Ištiesia ranką, lyg norėdama paglostyt galvą, o gal ašarą nušluostyt. Bet mažoji atsitraukia nuo jos. Pabėga porą žingsnių.
- Jeigu aš tau tik uodega, tai kodėl draugauji su manim?! - sustojusi išrėkia.
- Taigi sakau, kad pajuokavau. Norėjau pažiūrėt, kaip reaguosi, - jai kažkodėl vis dar juokinga, kas mažę baisiai siutina.
- Ir pamatei! Turbūt tikėjaisi, kad apsidžiaugsiu?
- Nesvaik...
Bet mažosios širdyje nedingo nei pyktis, nei nuoskauda.
- Aš rytoj važiuosiu namo. Ir daugiau niekada nepamatysi manęs šitam kaime, - išrėžia.
- Ką čia nusišneki? Taigi aš nerimtai kalbėjau.
- Su draugais negalima taip kalbėt. Ir todėl aš išvažiuosiu.
Tylėdamos parėjo namo. Didžioji tikėjosi, kad jos mažoji draugelė per vakarą pamirš nuoskaudą, jos susitaikys ir ji niekur rytoj nebevažiuos. Deja...
Visą vakarą mažoji beveik neištarė nei žodžio. O anksti ryte, vos atsikėlusi, greitai apsirengė ir susidėjo daiktus. Ir nors jos kartu miegojo, mažė visą naktį buvo beveik prie sienos prisispaudus, kad tik neduok dieve neprisiliestų.
Ryte atsikėlus, namie nieko daugiau nebuvo, tik jos dviese.
- Neišvažiuok, prašau, - bandė sulaikyti.
Veltui. Pagriebusi kuprinę, ji pasileido link stotelės. Trumpindama kelią, ėjo per laukus.
- Tai palydėsiu tave, palauk...
- Nevark. Žinau kelią.
Taip jos ir ėjo. Mažoji priekyje, o draugė atsilikus, nespėdama paskui.
Autobusas atvažiavo už beveik dešimties minučių. Gerai, kad ji žinojo tikslų laiką pagal grafiką.
Einant link jo, didžiosios akyse pasirodė ašaros.
- Aš tikrai nenorėjau, kad taip susipyktume. Ar kada man atleisi?
- Pasakysiu tau tik vieną: man nereikės tau atleist, nes mieste manęs laukia dešimt tokių, kaip tu. Ir jos bet ką atiduotų, kad su manim draugautų. Laikiau tave geriausia savo drauge, pasirodo, aš labai žiauriai klydau. Aš susirasiu kitą draugę, kuriai ir būsiu draugė, o ne uodega. Ir savo metų!
Taip tarusi, įlipo į autobusą. Durys užsitrenkė  ir greitai liko tik nespėjęs išsisklaidyti dūmų debesis. Vėjas papūs, ir šis išsisklaidys,
visai taip pat, kaip ir trapi dviejų ne kartą įskaudintų širdžių draugystė, sugriuvusi dėl vienos lyg ir juokais neatsargiai mestos frazės...
2006-09-18 19:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 21:54
Vai
Vai
Kelionė iš taško A į tašką B. xe Ar kaip ten sakė. Stilius toks besiformuojantis, bet kol kas didelio žavesio nesuteikiantis. Sėkmės kūryboje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 12:22
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
not so bad.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 11:36
pieva yra Jeržio
Bandymas dėlioti fabulą su akcentuotu konfliktu yra pagirtinas. Bet kol kas jis dar primityvus. Pati istorija kažin ar verta užrašymo. Bent jau tokioje formoje. Eksperimentuok, ieškok naujų tos pačios istorijos užrašymo būdų, nes dabar tai tik istorija - sukurta nuo pradžios iki pabaigos, bet be literatūriškumo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 11:05
Ed bilas Kalifornijoj
dialogas itin dirbtinai atrodo. ir pats siužetas bei teksto baigtos atrodo parašytos nesugalvojus nieko kito.
autorė turbūt iš miesto. tekste visiškai neatspindėtas kaimo mentalitetas.
siūlau padirbėt su siužetu.  galbūt pabandyt perteik asmeninius įspūdžius, nes kol kas juos kurti pačiai sekasi sunkokai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-19 08:41
Somnambulass
nėra taip blogai,
kaip galėjo būti
šiek tiek nuvylė autorės
sprendimas pabaigoje
pamoralizuoti ar panašiai,
taip pat radau klaidelių tiesioginėje
kalboje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą