virš galvos sužydi
devyniašakis mėnulis juokiasi
nepažabotą laisvą dangų
šypsenos pjautuvu suguldo
nemiegotų naktų kariuomenę
tarsi mirtį
- žirnį -
sulesinu kaip rožinio poterį
karūnos alkstančiai paukštuomenei
išburtas vasaros apžadas
saulės auksinis pleištas
po galva užgęsta
Struktūriškai ir estetiškai - super. Ypač patiko šypsenos pjautuvas, nemiegotų naktų kariuomenė, karūnos alkstanti paukštuomenė. Bet neapžaista mirtis ir išburtas vasaros apžadas, žydėjimo motyvas, nepažabotas laisvas dangus atrodo kaip balastas arba skylės, žiūrint kaip pažiūrėsi:). Man. Bet kitiems, regis, patiko, tai gali į mano nuomonę nekreipt domesio;)* Vienžo, pasikabinėjau:)
"NEPAŽABOTĄ LAISVĄ dangų" - kiek daugoka, ar ne?... ir norėjosi, kad po "juokiasi" ir po "apžadas" būtų eliminuoti menami skyrybos ženklai, nes čia jie nėra nuspėjami, kaip tam multike, kur nuo kablelio vietos sakinyje keičiasi prasmė, nežinau, ar aiškiai čia viską pasakiau.
Dabar grožis: klepsidros forma - turinys atitinka, protinga labai tai - pirmoj "tamsios" strofos eilutėj "sužydi", antros "šviesios" strofos paskutinėj eilutėj "užgęsta" ir - tarsi lygybės ženklas tarp mirties, kuria baigi pirmąją strofą ir užgęsusio saulės pleišto po galva. Dar graži yra "elnio vizija" pirmojoje. Princesė graži ir protinga:)