/-/

O kaip išlaikyti tą artumą, - kai tu ten, Anapus,  kokią man giesmę giedot?
Nežinau kaip tau apsakyt, - kaip kalbėtis su tavimi po tos Skausmo dienos,
Ir net tada kai visa esybė nurimsta, - net ir tada kai aštrus jausmas nerimsta.

Net kai trūksta žodžių, o Tiek yra ką pasakyti, nežinau kaip man tylėt.
Kaip tau pasakyt, jog gyja jau Atvira skausmo žaizda, ir želia veja, raizgosi tarp penkių kojų pirštų,
Sako ji: „pasilik čia, dar šiek tiek“, kad man laisva gyvybe prabiltum.

O kai liejasi mieguista migla, skardžiai staugia tolumoje mirčiai,
Taip norėčiau, žmogau, kad ji niekada many vangiu baltumu nepradingtų.