Lyg blusos man per pilvą baimė nutipeno,
Širdis kaip vėjas, vis šokdindamas rugius,
Pašėlęs, ir ritmingų būgnų vokalu,
Išgrojo, išklykė triolėmis Šopeno..
Danguj iš kūnų sudėliotos šviesios svirtys
Paaštrino ir vėl pamišusius sapnus,
Ir košmarus gaivališkai sudėtus,
Kur imponuoja tik gimimai vaiskūs, mirtys..
Pompastiškos figūros vis tyloj vaitoja,
Pasunkina spazmuoto kūno dalią,
Ir basos, šokdamos lengvai lambadą,
Parduoti bando mano baimę aukcione.
Žaismingas:) Bet aukcionas man nelabai čia:) O Kodėl figūros pompastiškos? Jei ką, pažyminių, kurie neišskleisti vaizdu, reikėtų vengti, mano durna galva.
paslijusi ritmika, kaip ir vienas svarbesniu gero eilerascio ypatybiu, be kuriu eiliuojamas, jei darbas yra eiliuojamas, o siuo atveju, butent taip ir badyta suzaist, negali apsieit. ir graziais ivaizdziais, kurie veliau taip krenta i akis ir pasidaro kokie tai per daug frigidiski, nezaiskim, zmones, nezaiskim.
suprantu, kad galbut tai buvo lengvas zaidimas 'naktiniais isgyvenimais', atseit viskas paprasta ir taip toliau. betgi koks tai vienas psichas ar psichiatras sakes, kad ir paprastume slypi sudetingumas.
patarimas paskaityt kati darbus, ji koncentruojasi ties trumpu eilerasciu, trumpa atomazga ir uzuomazga, tuo paciu, nelieka vietos baltam popieriaus lape pilstyt is kiaurio i kiauria, kuris, manau, buvo siuo atveju, toks lengvutis papilstymas.