(tolimas valsas)

Man nereikia, nereikia, nereikia
Rožių krūmo prie stingstančios pirkios
Tavo veidą, kaip vakaro vėsą
Aš paglostau ant upės paviršiaus

      Nedainuok man, dainuok, nedainuoki
      Apie pasakų rūmus tolybėj
      Tavo rankom, kaip milžinas ašarą
      Aš išsinešu svaigstančią širdį

Aš prisiglaudžiu stipriai prisiglaudžiu
Laikrodžio dūžiams vis skambant tolygiai
Tavo sužeisto pamiršto smuiko
Jis paliko man vienas paliko

      Man nereikia, nereikia, nereikia
      Vėjų siautulio ūžiančioj girioj
      Tavo tolstančių žingsnių aidas
      Man lietum šią naktį nulijo