Sėmuons – 4

Vėlniaus gimnazėjė

Tuolėmās vingioutās vėiškelēs, takelēs
Par porvus ė smiltis nešėns terbelė,
Dešimt cara rubliu pajiemė unt kelė
Ė mintis, kor gėmė Kalviū pabalie

Ejė Sėmuons drousē, nieka neturiejė –
Luopacinskis auka suteikė anam.
Pariemė muokslinčio, praeitėis tīrieji –
Ne vėsėms po laša, tiktā tam vėnam.

Konėgs tas pamatė, kuoks vīrielis auga,
Kāp i muokslus kėba, veržies pri žiniū.
Lig mėrtėis igėjė širdingiausi drauga
Žmuogo tėkra rada trp vėsū žmuoniū.

Konėga kraitelė dailē sudieliuota –
Sėmuonou užteka rašīmams ėlgėms –
Kontrē ė atsargē plokdė sava luota,
Vargā jūras, juautė, anou tonkē sėms.

Tās laikas i Vėlnio kas tiktā netraukė? –
Obagā, būriejē, stalē, knīgrėšē;
Bova apsitaisė su mondriausiuom kaukiem,
Žėngontiu tėisiausē ė vėsā klėšā.

Tiktā vakar plūda porvėnė, pavargė
„Prancėjės“ kareivē traukies nu Maskvuos,
Vo šėndėin i miesta panuorama marga
Jau paskīda rusā be juokiuos kovuos.

Vėlnios bova baisė liūdesė pritvėnės –
Viel carū vergīstė neštė rēks vėsėms.
Ruodies užsikėša vėsas miesta venas
Ė belėka žmuogou nīkos užgesėms.

Gatvies daug griuviesiu, longā išdaužītė,
Mokīklinies klasies smarvė ė kraujē,
Sužeistus vėn vežė nu naktėis lig rīta –
Mordė jaunus vyrus kara prarajuo.

Ė ka iš muokīklas rusā jau išejė,
Idundiejė jaunos šurmulīs vākū.
Nuors ne vėns po rieti barzduos priraviejė
Bet tebtrīnė soulus vaikėšku laikū.

Ė vėsā ne muokslā daug kam terūpiejė –
Liebaus susilindė smūklie priterštuo,
Ė tušti didībė nimaž netrupiejė,
Nuors ont žemės klopdė, mušė par pėrštus.

Kėtė filaretu iškabeliem poušies,
Tvarkdarē biegiuojė, drausmėnē sargā,
Meldies pri Dėivalė, pamuokū neruošė –
Bova leisvė vīrā, ne kuokėi vergā.

Sėmuons vėskou matė ė vėskou duomiejuos,
Bet nebova laika, trūka vėn dėinū –
Bitininka ūpo tīlē kuopiniejė
Medo iš kningieliu, ronkraštiu senū.

Uns pėnktuojie klasie bova pri geriausiu –
Soka žiniū vinda ė iš šulinies
Prisirinkės faktu ė gerā apgriaužės,
Muovė unt ėlgiausės mastīmu vinies.

Vėn akies stuoviejė kėtė muoksla rūmā –
Universiteta pastatā aukštė
Ka istuos savaitiem pri senuovės trūnies,
Kor ismegė buočiu žīgē užmėrštė