Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Senelės Adelės vasarnamis

V E I K Ė J A I:

Sofija, Gerta, Adelė, Striukis (šuo), Tomukas, Užkerėti daiktai: suknelė, skėtis, peliukas, knyga, meškutis Pranas, lėlė Barbė, voras Petras, kojinė, lėlė Malvina.

Veiksmas vyksta mūsų dienomis vasarą.

I scena

Girdisi mašinų ūžesys. Suskamba mokyklos skambutis. Įbėga Gerta ir Sofija.

Gerta. Valio mokslo metai baigėsi!
Sofija. Atostogos!
Gerta. O ką veiksime šią vasarą?
Sofija. Nežinau… Pernai buvome mano sodyboje, tai gal…
Gerta. (pertraukia) ne ne ne! Tik ne ten! Ten nebuvo labai įdomu…
Sofija. Žinau… Kaip galima pamiršti tą vasarą?.. Buvo taip karšta!
Gerta. O arčiausias ežerėlis už dešimties kilometrų!
Sofija. Beje mes…
Gerta. …visą vasarą ravėjom!
Sofija. Ne, į mano sodybą tikrai nevažiuosim, o tu turi ką nors panašaus į kaimą ar sodybą?
Gerta. Ar tu galvoji apie tą patį ką ir aš?
Mergaitės. (susižvalgo) Senelės Adelės vasarnamis!

Mergaitės atsineša lagaminus ir skambant sirtakio muzikai šokdamos į lagaminus susikrauna daiktus.

II scena

Mergaitės prie senelės Adelės vasarnamio. Jas pasitinka senelė nešina gitara ir kelionine kuprine.

Adelė. Sveikos panelytės! Kokie vėjai jus pas mane atpūtė?
Gerta. Ne vėjai, o saulytė. Bet senele Adele, tu atrodai tokia, tokia…
Sofija. Jauna!
Gerta. Taip! Juk tau virš septyniasdešimt!
Adelė. Na, o jums virš dešimt, o atrodote kaip sukriošusios bobulytės!
Sofija. Kur jūs išvažiuojate?
Gerta. Išvyksti? O mes šią vasarą pas tave norėjome pasisvečiuoti.
Adelė. Aš išvykstu į Australiją. Būkite pas mane šią vasarą. Dar ir mano šunytį striukį pasaugosit. Nereiks kaimynų prašyt…

Adelė Gertai paduoda raktus ir dainuodama dainą,, Australija” išeina iš scnos.

Gerta. Valio! Pirmoji mūsų savarankiška vasara!
Sofija. Eime vidun!
Gerta. Gerai!

Mergaitės išeina į užkulisius, tada nedrąsiai įžengia į sceną ir dairosi.

Sofija. Oho! Iš išorės šis namelis atrodė daug mažesnis!
Gerta. Tai jau tikrai…
Sofija.  (žiovaudama) jau vėlu… Gal eime miegoti?..
Gerta. Puiki mintis. Aš siaubingai pavargau…

Mergaitės pritupia ir iš lagamino išsitraukusios pagalvėles užmiega. Skamba graži lėta muzika.

III scena

Atsikelia Gerta ir pažadina Sofiją.

Sofija. Liaukis! Jau pabudau…
Gerta. Greičiau! Eime žaisti! Į kiemą!
Sofija. Eime!

Mergaitės išeina į užkulisius, skambant dainai,, Dvi draugės” (iš,, Telebimbam” repertuaro), mergaitės ateina į sceną ir vaidina pagal dainos žodžius.

Sofija. Ar šiame kaime gyvena vaikai?
Gerta. Mes juk vaikai!
Sofija. Na, o be mūsų?
Gerta. Tai gal pašaukime vaikus?
Sofija. Vaikai! Vaikai! Vaikai!

Ateina Tomukas.

Tomukas. Sveikos!
Sofija. Labas!
Gerta. Labas rytas.
Tomukas.  Kodėl šaukėte vaikus?
Gerta. Nes mums dviese nuobodu.
Sofija. O tu čia gyveni?
Tomukas.  Ne. Atvažiavau pas močiutę.

Pasigirsta musės zyzimas.

Tomukas.  Ir vėl ta musė! Ji man trukdo ir trukdo!
Sofija. Mes dar nesusipažinom! Aš Sofija!
Gerta. O aš gerta. O tavo koks vardas?
Tomukas. Tomukas.
Gerta. Malo…
Tomukas. (Pertraukia) Aš nebegaliu pakęsti tos musės!

Visi dainuoja ir šoka pagal dainą,, Musė” (iš,, Telebimbam” repertuaro). Tomukas su musėgaudžiu išsiveja musę iš scenos.

Sofija. Tu nugalėsi tą musę… Iki!
Gerta.  Ate! (pamojuoja) Na ir keistas vaikas…

IV scena

Mergaitės išeina į užkulisius ir po trumpos pauzės niūniuodamos ir šokuodamos įeina.

Gerta. Ei! Kur dingo Striukis?
Sofija. Striuki! Striuki! Striuki!
Gerta. Kur tu?
Striukis. Aš čia. Nešūkaukit!
Mergaitės. (aikteli). Tu gali kalbėti?
Striukis. Taip… Na… Tai…
Sofija. (rėkdama). Kalbėk, kad jau kalbi!
Striukis. Na tai man atsitinka kiekvieną vasarą…
Mergaitės. Kas atsitinka?
Striukis. Šis namas yra užkeiktas. Senelė Adelė to nežino, nes kiekvieną vasarą keliaują po pasaulį. Labai gerai, kad šią vasarą jūs atvykote čia. Padėsite man viską sutvarkyti.
Mergaitės. Sutvarkyti ką?
Striukis. Atkerėti visus užkeiktus daiktus, žinoma! Aš jau labai senas ir jau pavargau kiekvieną vasarą daryti tą patį. Labai prašau jūsų pagalbos.
Sofija. O kaip mes juos atkerėsime?
Gerta. Ar mes burtininkės? Turime galių?
Striukis. Ne… Tai gali padaryti kiekvienas. Tereikia ant kiekvieno užkerėto daikto uždėti ranką ir pasakyti:,, Tilin tilin trokšt keberiokit. Bum! ”
Mergaitės. Aišku. Pradėkim?
Visi. Pradėkim!

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

V scena

Pasigirsta iškilminga muzika. Į sceną išdidžiai įžengia suknelė.

Suknelė. Sveiki!
Visi. Labas.
Suknelė.  Tai ką, Striuki, ir vėl siautėji?
Gerta. Ne! Mes tenorim tave atkerėti!
Suknelė.  Ne! Man patinka būti gyvai! Nenoriu vėl kaboti toj senoj spintoj!

Visi dainuoja ir šoka pagal,, Mamos suknelė” (iš,, Telebimbam” repertuaro).

Striukis.  Juk žinai, jog kai grįš Adelė, jai visai nepatiks, kad po namus vaikšto jos rūbai, papuošalai ir kiti daikčiukai!

Sofija uždeda ranką ant suknelės ir ištaria burtažodį. Suknelė pasitraukia už širmos.

Gerta. Katu padarei? Man ji patiko…
Striukis. Pirma taisyklė – niekada neprisirišk prie užkerėtų daiktų!
Mergaitės. Supratau!

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

VI scena

Į sceną alsuodamas įbėga skėtis.

Skėtis. Ar kas paminėjo skėtį?
Sofija. Na…
Skėtis.  Taip taip… Užteks mane girti… Aš ir pats žinau, kad esu labai gražus, bet… Striuki! (pasižiūri piktai). Ką tokios žavios mergaitės čia su tavimi daro?
Gerta. Mes kartu atkerim užburtuosius daiktus.
Sofija. Tai padarysime ir su tavimi. (piktdžiugiškai nusijuokia).
Skėtis. Ne, ne, ne… Manęs jūs neatkerėsit!
Sofija. Nori lažintis?
Skėtis. (Braukia ašaras). Na gerai… Pasiduodu. (Priklaupia).

Striukis eina skėčio link, groja rimta muzika.

Skėtis. Palaukit! Kelinti dabar metai?
Gerta. Du tūkstantieji.
Skėtis. O mėnuo?
Sofija. Liepa!
Skėtis. O…
Striukis. (Pertraukia). Diena septinta!

Striukis uždeda ranką ant skėčio ir ištaria burtažodį. Skėtis pasitraukia už širmos.

Striukis. Šiuos klausimus jis užduoda kasmet.

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

VII scena

Atsigulęs ant riedlentės į sceną įvažiuoja peliukas.

Peliukas. Striuki, Striuki! Gal pažaiskim gaudynių kaip tada, kai dar buvome neužkerėti?
Striukis. Kad aš jau labai senas. Be to šiandien aš atkeriu visus užburtus daiktus.
Sofija. Taip… Ir deja turėsime atkerėti tave…
Peliukas. Tegu mane Striukis pagauna, tada galėsit atkerėti. (paima riedlentę į rankas ir bėga).
Gerta. Na, Striuki, pasipustyk padus! Tau teks jį sučiut.

Striukis vejasi peliuką, tačiau suklumpa ir pagriūną. Gerta sučiumpa pro šalį bėgantį peliuką.

Peliukas. Paleisk mane, aš noriu, kad Striukis mane dar truputį pavaikytų!
Gerta. Koks tu mielas! (glosto peliuką).
Sofija. Prisimink pirmą taisyklę! (atkeri peliuką).
Peliukas. Cyp, cyp… (nubėga į užkulisius).

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

VIII scena

Į sceną nedrąsiai įžengia kvyga.
Knyga. Labas, Striuki! Su palyda trauki?
Striukis. Su palyda, su palyda…
Gerta. Tikiuosi, tu neprieštarausi, kad mes tave atkerėtume.
Knyga. Jei įminsit tris mįsles.
Sofija. Gerai! Aš žinau daug mįslių!
Knyga. Dieną tuščia, naktį pilna, labai reikalinga, bet minima retai.
Striukis. Aš ne mįslių žinovas…
Gerta. Nežinau…
Sofija. Dieną nemiegam, o naktį miegam. Be lovos būtų blogai, o apie ją kalbam retai.
Visi. Lova!
Knyga. Taip… Teisingai! Na, bet antros mįslės neįminsite! Žalias, bet ne žolė, su uodega, bet ne pelė.
Gerta. Kaip lengva! Net aš žinau! Agurkas!
Knyga. Taip!

Sofija uždeda ranką ant knygos ir ištaria burtažodį.

Sofija. Užteks mįslių.
Gerta. O aš norjau išgirsti ir trečiąją mįslę…
Striukis. Antra taisyklė – nedelsk!

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

IX scena

Į sceną lėtai ir garsiai trepsėdamas ateina meškutis. Vėliau grakščiai įtipena lėlė Barbė.

Meškutis. Striuki! (tiesia rankas apsikabinti).
Striukis. Labas, Pranai. Ir vėl suplyšai?
Meškutis. Kaip matai…
Gerta. Na jei reikia… Aš moku siūti.
Sofija. Iš kur?
Gerta. (Pašaipiai). Aš nemiegu per darbų pamokas kaip kai kas.
Sofija. Oho kokia gudri! O aš bent jau darau matematikos namų darbus!
Gerta. Įdomu kuri iš mūsų gavo trejetą…

Sofija ir Gerta vaiposi viena kitai.

Meškutis. Iš kur šios neišauklėtos mergaitės?
Striukis. Jos šiemet vieši pas Adelę.
Sofija. Ir padedam Striukiui atkerėti tokius neišauklėtus žaislus kaip tu!
Gerta. Bet aš padedu daugiau!

Mergaitės nusisuka viena nuo kitos. Skamba tyli muzika, scena užtemsta. Dairydamasi įžengia Barbė.

Barbė. Kas čia vyksta?
Striukis.  Sveika, Barbe! Pernai nesusitikome. Kodėl?
Barbė. Aš norėjau būti gyva, pasirodyti Adelei ir paplepėti su ja, tad pasislėpiau už spintos. Tie metai buvo siaubingi! Tūnojau ten ir bijojau išlįsti. (Išsitraukia baltą nosinaitę ir šluostosi ašaras).
Gerta. Matai, Sofija, tu ją pravirkdei!
Sofija. Ne, aš ne… Juk tu pati žinai! Begėdė!
Barbė. Na nesipykit! Jūs dėl to tikrai nekaltos. (Paima mergaites už rankų ir sukabina).

Visi šypsosi ir tyliai stovi.

Striukis. Au, au! Turiu nutraukti šia malonią akimirką ir priminti, kad laikas eina ir mes turime susiūti meškutį Praną, kad jis ramiai galėtų tapti žaislu!
Gerta. Jei norite, kad susiūčiau, prašau duokite adatą…
Barbė. Aš turiu! (Išsitraukia adatą iš suknelės ir paduoda Gertai).

Gerta greitai susiuva meškučio suplyšusį kaklą. Kiti atidžiai stebi, o kai susiuva visi pradeda ploti.

Gerta.  Susiuvau!
Meškutis. Ko gero jau baigėsi mano smagiosios valandėlės… Tikriausiai dabar jūs mane atkerėsite…
Barbė. Ir mane… Tiesą sakant, aš džiaugiuosi.

Gerta eina link meškučio, o Sofija link Barbės.
Meškutis paspaudžia sau pilvą,  pasigirstą valso muzika ir jis ištiesia ranką Barbei.

Meškutis. Pašoksime?
Barbė. (Linkteli). Kaip senais gerais laikais!

Meškutis ir Barbė šoka valsą. Mergaitės juos atkeri.

Sofija. Gaila, kad turėjome juos atkerėti…
Gerta. Aha… O kodėl mes išvis tai turime daryti? Aš manau, kad Adelei patiktų gyventi su gyvais daiktais!
Striukis.  Jūs kai ko nežinote, bet šią istoriją papasakosiu kitą kartą…

Mergaitės keistai susižvalgo ir gūžteli pečiais.

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”


X scena

Striukis staiga pašoka ir skėtarodamas rankomis sustabdo mergaites. Vėliau grėsmingai į sceną įšoka voras.

Striukis. Stop! Toliau neikit… Dabar bus sunkiausia užduotis!
Gerta. Kodėl?
Striukis. Nes čia ne mūsų teritorija!
Voras. (Dainuodamas). Mh! Aha! Čia juk mano teritorija!
Mergaitės. Oho!
Voras. Išdidžiai prisistatau, voras Petras!

Mergaitės nusilenkia ir prisistato.
Pasigirsta daina,, Voras” (iš,, Telebimbam” repertuaro). Voras dainuodamas su mergaitėmis pina voratinklį. Striukis piktai viską stebi. Voras pagauna musę. Tuo metu į sceną įeina Tomukas ir voras paduoda jam musę. Tomukas laimingas išeina.

Striukis. Baikim tą cirką! Ar leisies atkerimas?
Voras. Taip… bet tegu tai padaro panelės.
Mergaitės. (kikendamos uždeda rankas ant voro). Tilin tilin trokšt keberiokit. Bum!

Mergaitės ir Striukis eina ratu ir dainuoja:,, Mes einam atkerėt daiktų šią vasarą čia užkeiktų…”

XI scena

Į sceną žaismingai su gėlių puokšte įeina lėlė Malvina.

Lėlė. Sveiki! Mano vardas Malvina!
Striukis. (Svajingai). Sveika, Malvina!
Lėlė. Striuki! Pasiilgau tavęs per šiuos ilgus metus!
Striukis. Aš irgi! (Apkabina Malviną).
Lėlė. Neatkerėk manęs! Eikime palakstyti po pievas!
Striukis. Negaliu! Juk pati žinai, kad taip geriausia… Susitiksim kitą vasarą! Aš galvosiu apie tave!
Gerta. Trečia taisyklė – neįsimylėk užkerėtų daiktų! (Uždeda ranką ant Malvinos). Tilin tilin triokš keberiokit. Bum!

Iš lėlės rankų iškrenta gėlės ir ji užsimerkusi išbėga iš scenos.

Sofija. Regis mūsų darbas baigtas… Apėjome visus namus.
Striukis. Dar ne! Likau aš…
Mergaitės. Tu? Ne! nenoriu tavęs atkerėti!
Striukis. Taip reikia. Prašau…
Gerta. O kas anksčiau tave atkerėdavo?
Striukis. Adelė…
Sofija. Kaip?
Striukis. Kai ji grįžta aš jai duodu knygelę, kurioje parašytas burtažodis. Mane glostydama Adelė ją visada skaito garsiai.
Gerta. Bet…
Striukis. Padarykit tai, prašau…
Gerta. Sofija, nedaryk to!
Sofija atkeri Striukį.

Sofija. (liūdnai). Prisimink antrąją taisyklę – negalima prisirišti prie užkerėtų daiktų!

Mergaitės liūdai išeina. Į sceną linksmai įžengia Adelė.

Adelė. Ei! Mergaitės! Aš jau grįžau! Kur jūs?
Gerta. Mes čia… tik buvom labai pavargusios ir ilgai miegojom…
Sofija. Taip… Labai pavargusios!
Adelė. Matau namuose palaikėte tvarką. Šaunuolės! O dabar eime į lauką supažindinsiu su kaimynų berniuku.
Gerta. Mes jau pažįstami!
Adelė. Na tuomet eikite su juo pažaisti.

Mergaitės išeina.
Skamba baugi muzika. Adelė baugiai dairosi po namus. Apuostinėja daiktus.

Adelė. (Grėsmingai šaukia) Striuki!

Grėsmingu žvilgsniu nužiūri žiūrovus ir staigiai apsisukusi išeina.


P A B A I G A
2006-09-16 11:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-29 15:41
Lumos
Sveika :) Kaip žadėjau - perskaičiau :). Na, kūrinėlis mielas, bet pritrūko pabaigos. Ir gerokai užtęsta (deja, deja, scenos kūriniams aš priekabi :D)... Per daug tų užkerėtų daiktų, ne visai aišku, kam tai reikia daryti... Ir gale pritrūko kažkokios kulminacijos. Bet yra smagių vietų, kurios privertė šyptelti :). Vis tiek geras kūrinėlis :p.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-27 15:24
Gen
Gen
atsiprašau, bet katinui tikrai per daug skaityti, - pastebėjau tik Striukį, sukėlė juoką.., reikėjo jį pavadinti Drukiu:D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-18 10:08
ir kiti
nu čia darželis. gal perduok šį tekstą mamytei neringai iš telebumbombem.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-18 00:54
Shadow_of_man
manau jei parašytum apie onuolių skinimų tai taip pat būtų visai įdomu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą