Dėvėtas vėjas

Vėl liūliuojančiai sklando petardų vaivorykščių gilzės,
O irisais kvepėję plaukai, atsiduoda tramvajais,
Aš tik aklas rūke išsibarsčiusio lifto keleivis
Ir aplink ne ruduo, čia tik kątik pasibaigė karas.

Įsidegs fotojuostoj bespalviai medalių šešėliai,
Su banda negyvų apdulkėjusių tostų ties vakar
Ir mes skridom nesyk veidrodinėm meilužių palėpėm,
Kur seniai nebelaidoja riterių drebančiom rankom.

Gal kada prisiminsiu sapnuot su raudonmedžio fraku,
Vėl bus giedra, nelyginant niekas nebūtų apakęs,
Karabininėm upėm sugrįžti namo man neteko
Nei girdėt kaip trofėjais parduodamos iškirstos naktys.