Ji iš ten - aš kalbu apie sapną ir erdvę
Kas aš toks, kad galėčiau suklysti, mylėti
Ji švari, kaip ištirpusi, krentanti snaigė
Tik dėl jos savo juokui galiu pavydėti
Ji iš ten – aš kalbu apie pievas ir naktį
Kas aš toks, kad praradęs galėčiau drebėti
Ji rami, kaip sekundės prabėgusios vakar
Tik bijau, kad be jos nemokėsiu kalbėti
Aš iš ten – aš kalbu apie keistą pasaulį
Kas aš toks, kad likimas manęs pagailėtų
Aš karys, užrištom ir pavargusiom rankom
Nusisukęs į niekur, kad akys tylėtų
Mes iš ten – aš kalbu apie ją ir save
Kur dangus gali saulėmis lyti
Mes aukštai po žeme ir giliai danguje
Mes iš nieko kažkam padaryti


R J Nabus







