Iš naujo

Tylėki mano žodžiais,
Įskilęs laiko angele, -
Tu sustingsti nuobodžiai
Langan nepasibeldęs.

Surinkęs savo plunksnas
Lipdyt paukščius pradėki -
Molekulės gal prunkščios -
Ryšiai jų kiek skylėti.

Bet kils iš rankų paukštis -
Tu juoksiesi lyg vaikas...
Gal  nori, kad nubausčiau
Jausmus, kurie paklaiko

Dėl tavo beprotybės,
Dėl mano atsargumo.
Išmok kvėpuoti lygiai
Vienatvę - kol nežudo,

Kol peilis nenupjauna
Tvirtų gyvybės venų,
Dar verta vėl, iš naujo,
Sužaisti, kad gyvenam -

Nustoti klausinėti,
Lede užkonservuoti -
Kas buvo - atidėti,
Nekaltą - paaukoti,

Surinkti sapno stiklą,
Išspręsti kraujo lygtį
Ir viską, kas netikra,
Per pusę padalyti.