trūkę

kalbėjomės tyla,
juk rankų gestai kelia vėją
o jo nereikia ant ribos
tik švilpt!
ir vėl kairė sunkėja.


iškarpę laikraštines sienas
suvysime atgal į medį
žemyn – aukštyn nepažiūrėję
nesuprasti?
tiesiog nesusipratę.


žinai,  bepročių nieks nemato
ir vieniša aš negyvensiu
tiesiog prie žalio gatvės laikrodžio.
ir vėl po šimto metų
kaip ir anksčiau nesišukuosiu,
o tu stovėsi basas.