Supyniau iš vytelių laivą
kaip Nojaus, bet tikrą.
Pasisėmiau saują grūdų
ir saują kelio dulkių.
Vietoj burės įtaisiau
popieriaus lapą,
kuriame susiliejo ir
žodžiai, ir skaičiai.
Pastačiau ant vandens.
– Keista matyti skęstantį krantą... –
Nojaus lūpos suvirpa.


Barabas










