Kai galvą lėkštėje Tiesos nešėjo nešė
Tai medžiui gėda tapo kad kryžiumi pavirto
Nesusiprato, nesusiprato
Suteik man Mokytojau jėgą
Jei reiks aš spingsule pavirsiu.
kažkikaip nesulimpa tas priešpastatymas nukirstos galvos ant lėkštės ir nukryžiavimo. Kodėl dėl to medžiui gėda, o tarkim, lėkštei ar kirviui, galvą nukirtusiam - ne... hm - nesuraišioti raišteliai, mano galva.
Beje, tas patosas pabaigoje irgi nekaip skamba.