Dulkelės kelionė

Iš viršaus matėsi visas kambarys. Didžiulis veidrodis, nedidukė spinta, supamasis krėslas, nedidukas staliukas su vaza, pilna žibučių, saulės nušviesti paveikslėliai, kurių buvo pilna ant visų sienų ir dar daug kitokių daiktelių. Dulkelė krito tiesiai ant vienos ryškiai mėlynuojančios žibuoklės žiedlapio. Vos nutūpus, dulkytė išgirdo žibutės priekaištus.
- Oi, kiek daug dulkių susirinko, kiek jos daug sveria, kaip man sunku, nupurtykit jas, nuvalykit, greičiau, kitaip nudžiūsiu!

Ši gėlytė buvo labai išpuikusi, todėl grakščiai pajudinus savo žiedlapius, paleido dulkių pluoštelį kristi žemyn.

Šįkart mažoji pataikė tiesiai ant beropojančio tarakono nugaros. Šis buvo malonesnis, bet labai skubėjo, dėl to staigiai nustūmė dulkelę nuo nugaros tiesiai ant grindų.

Ir dabar dulkei neteko ilgai ten gulėt. Pasirodė nedidukė mergytė, nors mažylei ji atrodė labai didžiulė. Rankoje ji turėjo nediduką skudurėlį, ir jai smagiai švystelėjus, dulkelė vėl pasileido kelionėn. Šįkart ji ilgai ir nuobodžiai plaukė kanalizacijos vamzdžiais. Nieko įdomaus nepamatė, nes aplink buvo aklina tamsa. Tačiau netrukus ją apakino skaisti saulės šviesa. Dabar keliauninkė plaukė didele, plačia upe, bet netrukus pakilo oran ant anties plunksnų. Ten ji išdžiuvo ir vėl atgavo ankstesnį savo pavidalą. Bet paukštis pasipurtė ir dulkei prieš akis vėl buvo ilgas skridimas žemėn.

Pastatai, žmonės ir mašinos pastebimai greit artėjo. Dulkelė pamatė langą su ryškiai oranžinėm užuolaidom ir užsimanė ten užsukti.

Po kelių minučių ji jau skrido pro langą. Ten ji pamatė gražią, tvarkingą ir spalvotą patalpą.

Iš viršaus matėsi visas kambarys. Didžiulis veidrodis, nedidukė spinta, supamasis krėslas, nedidukas staliukas su vaza, pilna žibučių, saulės nušviesti paveikslėliai, kurių buvo pilna ant visų sienų ir dar daug kitokių daiktelių. Dulkelė krito tiesiai ant vienos ryškiai mėlynuojančios žibuoklės žiedlapio. Vos nutūpus, dulkytė išgirdo žibutės priekaištus...