viskas tvarkoj su drugeliais , drugeliai - jaunystės ir trapumo įvaizdis ( čia gal ne autorės mintys, bet visai įmanoma interpretacija) , jų sparnai - skrydis arba jo nuojauta. O ta uogienė savo nepaparastumu saldi, labai marga ir įvairialypė... Jie šviečia - žvakės, lekia į šviesą ( irgi įmanoma interpretacija ), ugnis ir šviesa - jaukumas, dviejų žmonių gyvenimas..
Žodžiu, svaičiot galima iki begalybės, bet nemanau, kad čia viską reiktų suprast visai tiesiogiai. Labai čia daug visko, kaip ir drugelių raštuose. Neiššifruosi, o ir nereikia.
saulė virė, mėnesėlis kepė..lailailai > kažkaip taip susiasocijavo,
bet gi žiūrėk tu man, kad nieko panašaus :))) labai originalios tamstos žvakės, vat ir užsimaniau..:P~
gražu.
"Juodais rėželiais, padalintas žvilgsnis,
blakstienos suvirpės kaip peteliškės,
puošnūs drugiai,.. kažkas viduj sudilgsi,
nereikia virt uogienių, anei žvakių,..
nors jos ir šviestų ryškiai, ryškiai..."
;)