Tais laikais
Kai Pasakaitė
Dar linksma po žemę
Skraidė
Buvo Šaukštas
Ir Šakutė
Stalo stalčiuj
Pas bobutę.
Nesipyko kaip ožiai
Ir sutardavo gražiai.
Vieną kartą
Po pietų
Skundžias Šaukštas:
„Man sunku!
Grūda vis į sriubą karštą
Nebekęsiu-
Šonai braška! ”
O Šakutė pasipūtus:
„Ak tu šitaip!
Negaliu!
Aš pas Peilį
Išeinu! “
Ir nuo tos dienos
Prie stalo
Šaukštą
Padeda iš galo...