Sukrypę vartai atgal

Pagaliau ištrūkau.
(kur pasidėjo tas nelemtas
Hofmano bohemijos
didelis kalnas
į kurį trokštu
įkopti pridengus
save
nikotino dūmu
alkoholio svaigiu?).

Stotis neša
sunkią mano kuprinę,
joje indai moliniai –
tėvui ir motinai.
Sunkūs labai.

Mamai – sriubai –
kopūstų
Mažesni.
Tėvui – dubuo -
riebalams srėbti -
Didelis.
Pirkau juos popiet,
pakirdus iš sapno,
kurio neatsimenu
( seniai neatsimenu savo sapnų,
tie vartai pamažėle užsiveria
man ).

Lėtam autobuse
Stebėjau aš žmones
senus,
(pagyvenusių flirtą žmonių
naujai pasenusių.)

nenuvežiau
molinių
indų
tėvams.
Išmečiau pievoj žalioj
sutrupintus
į šukes.

gal naujai pasens
gal susiklijuos...

dabar – šukės
pievoj.