Bijojau sekundės
Vienos
Sekundės, ilgesnės
Už laiką
Plevenančios man
Virš galvos
Ir draskančios žydrąjį
Tvaiką...
Bijojau dar vaiko
Akių
Piktų, nelaimingų
Kaip senio
Sekundės ir vaiko
Kartu
Many vis nerandančių
Kelio...
P.S. Šis "gabalas" per pusę parašytas su vienu "fainu" žmogeliu...