Lietaus naktis

Nei vargai, nei vaiduokliai, nei valkatos
tokią naktį manęs nesuras.
Juos išbaidė - pavargusius, alkanus -
krištolinių karolių skara.

Per staiga patamsėjusį kupolą
vikriai neria auksinis žaltys.
Bet... suplyšta skara ir ant kūpolių
išsibarsto karoliai šalti.

Pasigaunu, kol ritasi pažeme.
Sieloj vėsumą gaivią slepiu.
Ir kai rytmetis kibirkštis pažeria,
sugrįžtu per žolynus šlapius.