Vėjas žaislų siuvėjas

Vieną naktį,
Kai užmigo
Paukščiai, gėlės
Ir vaikai
Ėmė tyliai
Kristi, kristi
Iš dangaus
Minkšti žaislai.
Meškinai, kiškučiai,
Lėlės
Tyliai leidos,
Tyliai kėlės,
Tyliai žengė
Į namus
Pas visus visus
Vaikus.
O ryte, vos tik
Nubudo
Saulė rūko
Pataluos,
Džiaugsmui galo
Nebebuvo-
Juoktis čia,
O gal dainuot?
Prie kiekvieno
Namo durų
Šimtas, o gal du
Žaislų...
Tėčiai stebis,
Kraipo ūsą,
Mamos griebias
Už galvų-
Ką daryti, kur padėti
Šimtą, o gal du
Žaislų?
Pasirodo, šelmis
Vėjas
Iš minkštučio
Debesėlio
Darė žaislus
Siuvo, mėtė...
Pilną žemę
Jų prisėjo!