Kretinguo
Sava tarpė senē bova aprokavė –
Varstīt rēks muokīklas Sėmuonou duris.
Kretinguos miestalie bova muokslu kalvė –
Tad atejos laikou tėn ė nusirės.
Ė jau vėns palėkės, tievs ka išbrazdiejė,
Ilgesīs pristuojė sunkos kāp vežėms –
Tėi Kalviū mėškele vuortinklēs plazdiejė,
Rodėnėnės saulės nutviekstuoms ežiums.
Nuors pri tuo ė bova lig kolnū priaugės,
Bet reikiejė jimtėis muokėnė darbū:
Etė i bažnīčė ė padietė draugou,
Ė žėnės i galva kėštė be rėbū.
Muokė jug vienuolē apgaubtė sutanuom,
Pamuokų pamuokslā rykštiem kalamė.
Ė vėsėms reikiejė parplauktė tou tvana,
Ė nereiškė nieka žėnės nē kilmie.
Jē par nakti gierės, dā neišmėiguojės
Atēs jau muokslinčios muokītė vėsū,
Ta su rīkštė kėito klasie pagīriuojuos,
Džiaugsės atsirūgės kėrtėmo baisio.
Vo vākā kap avis klasie uždarītė
Niekor neišbiegsi, niekam ni mur – mur –
Gera ė bluogiesni kontrē turi rītė,
Jē tik paburnuosi – mauk kor nuors kėtor
Bet vės tėik skaitytė švėntrašti galiejė,
Lėnkėškas rašības taisīklės karto
Ė sutepė skaičius išminties aliejēs
Jau dalins ė daugins – viel ė viel kartuos
Sėmuona krūtinie kėrmėno pavėrtus
Nedavė ramībės išmintės keista –
Dėl kuo Žemaitijuo kraun iš žuodiu stėrtas
Lėnkėškuom taisykliem surėšta kasta?
Diel kuo nieks nemuoka, kou mamalė muokė,
Diel kuo nu žemaitė kaili lop kėitā,
Kuo vėsė muokslinčē, kuo vėsė pėrmuokā
Užmėršt tievū kalba ė vergau kėtā?
Tuokiū žuodiu tartė Sėmuons negaliejė,
Tiktā sunkės dūmas tomsėna akis.
Atvažiava dėrbtė, savės negailiejuos,
Sava slapta minti sau pasilaikīs.
Bet vės tėik pastatė sėina kuo tvėrtiausė –
Savi aš paskėrsio Lietovuos guoduoms
Ė ne lėnku kalba mona lūpas tauzīs,
Vo žemaitu žuodi garsins, išvadous.
Tēp ė ejė dėinas Kretinguos dvėklasie,
Muokslus Sėmuonielis bėngė nebluogā.
Tievs pravėnta vežė ė pakauši kasė –
A nevėrta muokslā Sėmuonou lėga?
Bet gerėms žemaitems pruota tėk užteka
Ka nusprėisto vīra muokytė tuoliau –
Jeigo truopnē stuovi ont muokslinčiaus taka
Belėikt nedairītėis, spaustėis ė keliaut
Tēp tievalis sūno išvežė rugsiejie
I pat Kalvarėjė garsė atlaidās,
Tėn ė ketormetė muokīkla garsiejė –
Sėmuons tėn išzulins bovosės klaidas.