Pareiname

ligi pietų rūkuose
vartos Nemunas
saulėgrąžos galva  apsunkus
nespėja saulę gainiotis

atspėti nesunku jurgino
nerimą
ir ko kasdien liūdnesnis
po suvyniotą rugių lauką
šmirinėja gandras

vėl kas rytą
voratinklių drobėm
išdžiaustytom
nešam ilgesį rudeniui