Nuolatinė žiema

Kartą gyveno du paukščiukai.  Vieną dieną juos užklupo Žiema. Kaip tyčia, ta Žiema buvo žiauri, klastinga ir negailestinga. Visokeriopais savo sugebėjimais šaldyti, pustyti ir kitaip kenkti, skriaudė mažuosius paukštelius. Bet ištikti bėdos, paukščiukai buvo itin draugiški ir vieningi. Naktimis jie susispaudę ant pušies šakelės šildė vienas kitą nuo Žiemos speigų. Kai išaušdavo diena, abu skrisdavo kokio maisto prasimanyti. Vienas radęs būtinai dalindavosi su kitu. Taip jie įveikė klastūnę Žiemą. Tada į Žemę atėjo Pavasaris. Jis viską aplink sušildė ir atgaivino. Paukščiukams jau nebereikėjo drebėti naktimis ir dalintis maistu dieną. Pamažu jie vienas nuo kito nutolo ir kažkurią dieną išskrido kas sau.
Kartais gyvenime reikalinga nuolatinė žiema, kad gebėtume vienas kitą mylėti.