Paimk...

Vėjau, paimk ką turiu -
Tą didelę žėrinčią meilę
Ir palaidok po smėliu gelsvu,
Tarsi merdinčią snaigę.

Vėjau, išplėšk iš širdies -
Jeigu žodžiai, rankos drebėtų,
Kalk vinim mano meilę prie kryžiaus,
Kad ji nieko man daugiau nežadėtų...

--------------

Prašau savęs neverkt -
Kiek gali lyti?
Išsiskyrimas šis -
Tai pažadas tylus
Mylėti vienas kitą
Tarsi žvaigždę, nes
Degant jai, ta meilė
Jungė mus.

Išsiskyrimas šis -
Tai žemė pažadėta
Ir meilė paskirta kitiems,
Mūs skausmas degina liepsna,
Nes meilei vietos
Šiam pasauly nebėra.

Neverk - patvins ir dings prasmė -
Kam gyvenau ir ko ėjau.
Neverk, prašau, bet negaliu -
Šis skausmas veria lyg peiliu.

-------------
Iš Kleopatros žvilgsnio gėriau vyną
Ir išmintim aitria svaigau,
Kaip ši gražuolė - aš mylėjau,
Kaip ji - save gyvatėms nuodyt palikau.

Ir aš galėjau mirt už meilę,
Už svaigų kūną ir žodžius švelnius.
Tik nusinuodyt nesuspėjus -
Jutau jau ir kitus jausmus.

Meilė - ne tai, kas dega -
Ugnis per trapi tą dainą išdegti,
Kurią tu jauti.
Meilė - ne vien tik gerumas,
Tai žodžiai tušti.
Kartais be reikalo
Joje save skandini.