Dalis

Jis vakar gėrė
Po stalu judėjo batais suvaržytos kojos
O sąmonė aptemusi tylėjo
Šešėlis, kaip ir jis – absurdiškai kartojos

Kažkas pribėgo
Arkliukas mažas, visas baltas, kaip balta
Sutriko žmonės
Tik jis žavėjos sąmone šalta

Ir baigės dūmas
Užpūtęs ugnį atskalūno akyse
Jį šaukė velnias – jis sutiko
Vėliau apsigalvojo – liko čia