mažatikiais grįstos gatvės
žagteli, bėga ir sukasi į
rotušės laikrodį
veidmainėmis rodyklėmis rūkantį
jos akis
kurių pagauti japonai
nubluko
žvilgsnis
per brangus arabams
suklupusiems prie lenkto staliuko
ant kurio
jei turėčiau rankas sudėčiau ir melsčiau
dar pavaikščiot kraštu
mėlynai trupančio skardžio
- gal dar galiu ko nors jums atnešti?
- ką? ne, ne. tik sąskaitą. ačiū