Kai tekstai įsilieja į vyzdžius,
Šįkart nurausta ne mano žodžiai,
Išnarintos obelų šakos linksta į dangų,
O mano sapnai iškeliauja į nukritusias
Žvaigždes, kurios šiąnakt nepildo norų.
O Tu tyliai pradedi ieškoti paguodos
Po krentančių obuolių šešėliais.
Prisimink, trys žingsniai už Tavo laimės.
Ten, kur šypsenos slepiasi kišenėse,
Išsipildo Tavo nesapnuoti rudeniai.
Mažyčiai laiko piršteliai
Palieka sidabrines
Gijas mano popieriuj.