Vasaros sapnas

Sijonas debesio pilko
Geltonai nukaito ir gęsta –
Pledu moteris apsivilko
Ir viską lig žemės užsagstė

Iš medžio smailių viršūnių
Vėjas tamsų voratinklį pina
Iš juoduliu mingančio kūno
Išeina luoši piligrimai

Jie rankų mostais vis blaško
Žėrintį kupolo ruožą
O laužas prie upės vis traška,
Ir žvanginas žiogiškais bruožais

Į rašalą vakaro pilką
A– ūūū iš kažkur įburkuoja
Ant pirštų susivelia šilkas
Ir šiltos vasarvidžio kojos