Apie jį „rytas“

Nubunda gražesnis už Jos siluetą
Miegų kamuoliukus išstumdo ranka
Pagalvėje veido kamputis išlietas
Pagalvės kalneliai šliejas kakle

Vis dar užsimerkęs pašeria katę
Nors ši vien nuo žingsnių tikslumo soti
Pėdų jautrumą glosto senos šlepetės
Virpa garais vanduo virduly

Čiaupas lašeliais acid jazz`ą sugroja
Jauną barzdą jaukinas ryto šviesa
Lūpų siūlėj pirmas žodis linksniuojas
Pasveikina moterį migdytą nakčia

--------------------------------------

Nerangiai pečiais vonioje užkabinus
Įkanda į ausį saldžiu murkimu
Siaurutėm akim sudievinus vyrą
Šventai tepasako: „Nepyk, aš einu. „