Ryte

dvidešimt akimirkų
ausyse zvimbia bitės
ir geria alų
ant stalo
užsikorusi
katė

kartoju
sprogstą medžiai
rytoj
ir visą žiemą
pavasariu
žydės

nutilę
pikti dangūs
šarvoja laiką
o aš už lino siūlo
savąjį
laikau

užburkit
namus mūsų
tikėjimu
rasotom pievom
po drumzlino lietaus