Geliantis

vidurnaktį sustingsta laikas
varpo dūžiais plakamas
ir gelia dygstančius sparnus

lyg sužeistas žvėris
išrėksiu savo skausmą
kai pilnatis bus rudeniu nėščia

surinksiu byrančias
akimirkas rugpjūčio
ir trykš fontanais ilgesys

tik aš lietus ir vėjo gūsis
dejuosime ilgai
- - - - - - - - - - -
kol gims ruduo