Vėjas

Tasai tarp dvelksmo ir vėtros, kuris –
pati neapčiuopiamybė, vėjo esencija;
lyg nedrąsus kumštis į duris –
vakaro kvapai stuksens į ją.

Plaukai plaikstysis virš nugaros,
tačiau neašaros akys,
skambėjimo mediumas – niekas negros,
bet vyks oro šokiai: valsas, valsas ir vėl sirtakis.

Horizontų pienu burę papenės.
Bręs toluma. O varge, ją
metęs tasai iš didžiųjų vėliavų giminės
baigsis drugelių sparnų alergija.