Lėkėma vingē

Nu kuo sėlpnė nervā mūsa pasidara –
Daktarā ne žīnē neatvers bornuos
Tonkē kāp po gaisra, a dėdiausė kara
Mintis – unglim joudou ateities dornuos

Tēp ė tas žmuogielis kalta sugalondės
Sau i kakla dūrė cielus tris kartus
Ė ne vėns atbiega baisē išsigondės,
Ka lavuons kaimīnou užgolė vartus

Vo jug tuo žmuogelė netuolėi už miestou
Meilē laukė grīžtont žmuona ė nomā
No a tēp gīvendams kėts tau pasimesto?
A galieto krėstė mintis tėik žemā?

Bet nežiūrint nieka ivīkē vīniuojės
Privert nusilėnktė neaiškėms žėnklams
Nieks negal žėnuotė kāp išlėka Nuojos,
Kāp užgimst pasaulē – nieks žmuogaus neklaus.