naktinis

vėl naktys nemigos
vainiką pina
iš liūdesio vytelių
ir taip sunku surasti pradžią
į gelstančią iliuzijų alėją
kai lietūs varpais gaudžia
ir toks tamsus
dangus rugpjūčio
o nerimas žalčiu atšliaužęs
aukštyn aukštyn
vis vejasi per kūno kopas
kol akys
tarsi tešmenys pritvinkę
pradeda varvėti
ir mintys
mintys
mintys
it verkiančios
rugpjūčio naktys